- įryti
- įrýti tr. 1. Q147, K ryjant įstrigdyti stemplėje ar įtraukti į skrandį ką nesukramtyta: Vaikas į gerklę įrìjo ašaką žuvies ir springso (springsi), t. y. negal nuryti J. Nuo katės daboja mažus vaikus, kad neįrytų plauko LTR(Jrb). Jis kaulą įrìjęs KI355. A ta avis ką įrìjo, a ko užėdė – riečias kai kamuolys Jrb. Tas katinas y[ra] ką norintais įrìjęs, ka teip koso Trk. Ką ta karvė įrìjo? Krš. Per didelę žuvį įrijo lydeka rš. ^ Stov, kaip mietą įrìjęs Pln, Plng. Sustingęs, kaip mietą įrijęs LTR(Skd). Ir nepasilenk[ia], kaip mietą įrijęs Sd. Jūs esat kaip medį įriję, nepaslanki vaikai Šts. Ir niūro, kaip bulbę įrijęs Sd. Kaip maudą įrijęs N. Du bėga, du veja – bus keturi, du riogso, du kiokso, tai bus aštuoni; devintas gerklėn inrytas (ratai, rungai ir grąžulas) LTR(Lp). | refl. K. 2. refl. [i]įsipenėti, įsiganyti: Jų karvės kai levai – insrìję Trgn. 3. refl. Š, Dglš menk. nutukti: Ale ka įsirìjusi, ka drūkta! KlvrŽ. Ana insrìjus – matos, gerai gyvena Ktk. Tas meisininkas įsirìjęs kaip paršas Kv. 4. prk. sugerti, suimti į save: Juo kuris kūnas daugiau įryja šilumos, juo daugiau jis ir išspinduliuoja rš. | Ar būtų mielas likimas su deficitais net ir tokiam, kurio kišenius menkiausiai įryja? V.Kudir. 5. refl. prk. būti piktam, nepatenkintam: Su insirìjusiu žmogu neik nei uogaut, nei grybaut Kls. Tau geros dienos nėra: tik vaikščioji ir vaikščioji visada insirijęs Nč. \ ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; pieryti; praryti; priryti; paprisiryti; razryti; suryti; užryti
Dictionary of the Lithuanian Language.